Company's Fairness Rating

Publicly open Company's Fairness Rating could show, how fair are owners, executives and top managers in sharing financial success of the company with common workers and employees. This idea can be pushed worldwide by trade unions, organisations and politicians, who fight against extreme inequality in society and for fairness in business.

Absolute equality, when people get the same reward (e.g salary), no matter, how big their personal contribution is, reduces motivation to contribute.

Extreme inequality, when people are not paid enough for their personal contribution, also reduces motivation to contribute. Extreme inequality harms society and economy, because poor majority don't have enough money to buy products and services, except those, which can fulfil basic needs, in order to survive. You can't sell much to poor people and small rich minority don't need large amount of products and services. If people are poor and have no money to buy services and goods - economy stagnates. It is bad, when people don't have enough money for education and medicine, in order to live decent lives and to test and implement their ideas. It should be admitted, that top rich minority have resources, but they are not the only ones, who have potential and ideas, on how to invent and create (including jobs). Minimal salaries limit not only economical, but creative potential of all society too. Owners, executives and managers, who are in power of determining salaries for themselves and common employees... often abuse that power and can't control their own greed. This must be solved.

How to force owners, executives and managers to share success and earnings fairly with common workers, who are big part of that success? Information, how fair or unfair owners, executives and managers are in sharing success of their Company with workers, must be public.

When people will buy products, services, or choose jobs, they will know, how fair company treats its workers. Sometimes, people may choose to pay for goods and services little more, in order to support companies, where managers are decent people and not “slave-owners”. Only, when unfair treatment of employees will affect company's financial performance and reputation of owners, this will affect the market and will promote ethical behaviour among those, who have power to exploit others.

Local Revenue and Tax agencies must know three basic things, to make calculations:

1. How many workers company has in the country.
2. Average % of owners, directors and top managers in companies with 1000 employers. Lets say, it is 10%.
3. How much company paid to each company worker per year.

Calculations (usually, Revenue and Tax agencies already have necessary data):

1. Get that data from every company in their country with (for example) more than 1000 employees.
2. Calculate average monthly income (after taxes) per person for top 10% and for bottom 90%.
3. Turn these two averages into % and publish this data in table with ability to search for company and sort data by managers and employees. Example:

Average income of common employees, could be called “Company's Fairness Rating”. In this example:

Company's “A” fairness rating would be only 0.3%
Company's “Z” rating would be 42.8%.

Percentages (instead of actual currency) would be easier to understand and to compare, how behave different or the same companies in different countries.

On top of the list there could be year averages, to monitor overall progress.

Video and Data

Įmonės sąžiningumo rodiklis

2014-04-02 Delfi.lt „Lietuvoje darbininko atlyginimas yra vidutiniškai 7,4 karto mažesnis nei vadovo atlyginimas, kai, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje šis dydis siekia 3,4 karto“

Viešai skelbiamas „Įmonės sąžiningumo rodiklis“ galėtų parodyti, kiek teisingi yra savininkai ir vadovai dalindamiesi įmonės pelnu ir sėkme su paprastais darbuotais.

Ekstremali lygybė, kai žmonių atlyginimo dydis nepriklauso nuo jų asmeninio indėlio ir pastangų, žlugdo motyvaciją stengtis ir dirbti. O kam? Vis tiek gaus tiek pat.

Ekstremali nelygybė, kai už atliktą darbą ir indėlį į sėkmę nėra adekvačiai sumokama, taip pat žlugdo motyvaciją stengtis ir dirbti. Ekstremali nelygybė kenkia visuomenei ir ekonomikai, kadangi neturtinga dauguma neturi pinigų prekėms ir paslaugoms, išskyrus toms, kurios skirtos patenkinti pagrindinius poreikius tam, kad išgyventi. Ubagams daug neparduosi, o mažai daliai turtingųjų daug įvairių paslaugų ir prekių nereikia. Jeigu žmonės neturi pinigų prekėms ir paslaugoms – ekonomika stagnuoja. Blogai, kai žmonėms trūksta pinigų švietimui, kūrybai, medicinai ir padoriam gyvenimui. Turtingoji mažuma turi resursus, bet jie – ne vieninteliai su potencialu naujoms idėjoms, susijusiomis su įvairiomis investicijoms ar darbo vietų kūrimu. Minimalus atlyginimas apriboja ne tik vartojimą šalyje, bet ir visų šalies žmonių kūrybinį potencialą. Savininkai ir vadovai, kurie nustatinėja atlyginimus sau ir kitiems, deja, dažnai tuo piktnaudžiauja ir nesugeba patys suvaldyti savo savanaudiškumo.

Kaip priversti savininkus ir vadovus sąžiningai dalintis įmonės sėkme ir pelnu su paprastais darbuotojais, kurie yra didelė tos sėkmės dalis? Informacija apie tai, kiek sąžiningi yra savininkai ir vadovai tame, turi būti vieša.

Kai žmonės pirks prekes, paslaugas ar rinksis darbą, jie žinos, kaip sąžiningai įmonės elgiasi su savo darbuotojais. Jie galės lengvai palyginti įmones ir kartais net nutarti, ar sumokėti šiek tiek daugiau už prekes ir paslaugas, kad paremti įmones, kurių vadovai yra padorūs žmonės, o ne „vergvaldžiai“. Kai nesąžiningas vadovų elgesys su darbuotojais turės įtakos įmonės finansiniams rezultatams ir vadovų reputacijai, rinkoje bus skatinamas etiškas elgesys tarp tų, kurie turi galimybes išnaudoti kitus.

Mokesčių inspekcijai reikėtų žinoti tris pagrindinius dalykus, kad padaryti automatizuotus skaičiavimus:

1. Kiek darbuotojų įmonė turi šalyje.
2. Vietinių savinikų ir vadovų vidurkis % įmonėse su daugiau, nei 100 darbuotojų, Tarkim, tai 10%.
3. Kiek pinigų įmonė išmokėjo kiekvienam darbuotojui per metus.

Rodiklio paskaičavimai:

1. Paimti visų Lietuvoje dirbančių įmonių (su daugiau, nei 100 darbuotojų) duomenis.
2. Paskaičiuoti vidutines metų pajamas (po mokesčių) vienam žmogui, top 10% ir apatinių 90%.
3. Paversti tuos du vidurkius į % ir paskelbti viešai lentelėje, su įmonės paieška ir galimybe išrūšiuoti pagal vadovus ir darbuotojus. Pvz.:

Vidutinės paprastų darbuotojų pajamos galėtų būti pavadintos “Įmonės sąžingumo rodikliu”. Pvz.:

Įmonės “A” sąžiningumo rodiklis būtų tik 0.3%
Įmonės “Z” rodiklis būtų 42.8%.

Procentus (vietoje valiutos) būtų lengviau suprasti ir palyginti, kaip elgiasi skirtingos arba tos pačios įmonės skirtingose šalyse.

Viršuje galėtų būti metų vidurkiai tam, kad sekti situacijos pažangą.

Papildoma informacija

CIA - The World Factbook - Distribution of family income - Gini index
https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2172rank.html

Wikipedia - List of countries by income equality
http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_countries_by_income_equality

( 2013-03-13 Jocys.com • trumpa nuoroda: Jocys.com/Rating )