Vaidotas Jocys

vaidotas@jocys.com

vjocys@hotmail.com

+447968541306

UK 07968541306

From . Knowledge . Software

1997 . 9 . Windows 95 (...) Windows 8

3d / 2d Graphics and animation

1998 . 7 . Autodesk 3D Studio MAX

1998 . 8 . Adobe Photoshop

2000 . 8 . Corel CorelDRAW

1999 . 7 . Adobe Flash animation

2002 . 4 . Adobe Illustrator

2010 . 2 . Adobe Premiere

Programming and web development

1998 . 8 . Microsoft FrontPage

2006 . 6 . Microsoft Expression Web

2007 . 3 . Microsoft Visual Studio

1999 . 1 . Adobe Flash programming (ActionScript)

HTML (8); XTML (8); CSS (8); ASP (8); ASP.NET (3); JavaScript (4); VBScript (4); C# (3);

Other

1997 . 8 . Microsoft Word

1998 . 4 . Microsoft Excel

2000 . 3 . Microsoft Access

1974-12-23 01:45 – MY BIRTH...

1982-09-01 – 1990-05-31 – Secondary School No 35.

1986-09-01 – 1993-05-31 – Vilnius M.K.Čiurlionis Secondary School of Art.

1996-01-02 – 1998-01-31 – (Fesco) restorer in Pilipavičius’ restoration company.

1996-09-01 – Entered the Vilnius Academy of Arts. After short studies in the department of monumental art I quit, because I didn’t get what I wanted.

1997-03-01 – Foundation of PLLC VirNETas. Opening of computer gaming club with virtual reality helmets.

1999-06-18 – 2001-10-28 – Organization of computer events for youth (computer geeks). The last was in Exhibition Centre LITEXPO – “LAN Party 5.0 Cyber War”, lasting 48 hours non-stop, with cooperation of Lithuanian military forces.

~2000 - 2014 – Started other projects with my brother. Designed, developed and supported domains like Jocys.com, Demokratija.lt, Infidels.eu, Religijos.lt, TheAmusingBible.com, (Soft.lt, LanParty.lt, Digital-Book.net, later united under Jocys.com domain). Now we have about 40,000 unique visitors per month and can spread some ideas. I worked with authorial contracts for others also (few examples below).

Personal features: I don’t smoke and don't drink alcohol, although I can understand others, who like that :). The greatest values for me are human life, intellect, honesty, openness, fidelity to family and partner, freedom (when it doesn't restrict freedom of others). I like logical thinking and ideological-informative activities, which make our environment better place and change behaviour of society. I support globalization - creativity and individuality belongs to individuals - not groups, united under different flags or symbols. A sense of humour (including dark) is not my enemy. I have very clear differentiation between words and actions, so I feel absolutely comfortable, when people speak about almost anything, until they have no real intentions to do that in reality against will of others by force.

Hobby: computer graphics, website development, writing stories, studying religions and generating ideas... sometimes absurd and just for fun. I love discussions, which cause chaos in the head and for some spectators can look like “madness”. I agree with one philosopher also, who said: “Choose a job you love and you will never work a day in your life.”

I don’t like: Military for brutality with its collective punishment and religions for teaching people to believe without evidences. This leads to thinking, that it is enough to believe, to make decisions and follow someone. This strengthen populism, when people blindly believe in promises or everyone can be accused and nobody (except accused) is interested in evidences. It is Inquisitional justice, which was based on guilt presumption. It is hard to reach agreement with person, who dismiss evidences and base his opinions on blind faith... not only in public domain, but in personal relationships also.

Religion: I am an atheist and, as much as possible, rely on empirical evidences, logic and science. Of course, science can makes mistakes and empirical evidences can be interpreted wrongly too. I think that morals and rules of behaviour come from practical experience of society. People, who live in groups, are able (not ideally, but) to understand and systematize, what is wrong and what is good for individuals or groups. It is pointless to afraid things, which you can't avoid, and create lies about non-existing future.

Origin and status: Northern Europe - Baltic States - Lithuania (EU) - Lithuanian - Single, no children.

Lithuanian language: understanding – 100%, speaking – 100%
Russian: understanding – 100%, speaking – 80%
English: understanding – 80%, speaking – 60%


1974-12-23 01:45 - MANO GIMIMAS...

1982-09-01 - 1990-05-31 - 35-a vidurinė mokykla. 1-4 klasės.

1986-09-01 - 1993-05-31 - Vilniaus M.K.Čiurlionio vidurinė meno mokykla. 5-12 klasės.

1996-01-02 - 1998-01-31 - Sienų tapybos restauratorius Pilipavičiaus restauravimo įmonėje.

1996-09-01 – Įstojau į Vilniaus Dailės Akademiją. Po trumpų studijų monumentaliosios dailės skyriuje išėjau, kadangi negavau to, ko norėjau.

1997-03-01 - VirNETas UAB įkūrimas. Atsivežame virtualios realybės šalmus ir atidarome kompiuterinių pramogų klubą.

1999-06-18 - 2001-10-28 - Kompiuterinių renginių jaunimui organizavimas: Paskutinis... Infobalt 2001 parodos metu - “LAN Party v4.0 Cyber War”. Tai totalių kompiuteristų renginys, trunkantis 48 valandas be pertraukos.

~2000 - 2010 – Pradėjau kitus projektus kartu su broliu. Tai buvo asmeninių svetainių kaip Jocys.com, Demokratija.lt, Infidels.eu, Religijos.lt, TheAmusingBible.com, (Soft.lt, LanParty.lt, Digital-book.net, vėliau apjungtų į Jocys.com) kūrimas ir palaikymas. Šiuo metu turime apie 40,000 unikalių lankytojų per mėnesį ir galime skleisti kai kurias idėjas. Dirbau pagal sutartis kitiems. Žemiau galima pamatyti keletą pavyzdžių.

Didžiausiomis vertybėmis laikau žmogaus gyvybę, intelektą, sąžiningumą, atvirumą, ištikimybę šeimai ir partneriui, laisvę (kol ji neriboja kitų žmonių laisvių). Man nesvetimas (tame tarpe ir juodas) humoro jausmas. Patinka užsiimti kūrybine veikla susijusia su kompiuteriais, Internetu, grafinėmis programomis, apsakymų rašymu. Mėgstu žmones, kurių pagrindinis hobis yra kūrybinis (pvz. rašyti eilėraščius, dainuoti), o ne vien vartotojiškas (pvz. eiti apsipirkti ar skaniai pavalgyti). Mėgstu diskusijas ir pokalbius ant pažinimo ribos, nuo kurių galvoje prasideda chaosas. Esu dėkingas žmonėms, vertinantiems kitų pamišimą ir netrukdantiems vystytis laisvai asmenybei.

Nerūkau, negeriu, kol kas nevedęs ir vaikų neturiu :). Kartais kažką darydamas daug laiko užtrunku prie detalių. Tada mane galima rasti neišsimiegojusį darbo vietoje. Nors paskutiniu metu vengiu dirbti naktimis, kadangi nuo to krenta efektyvumas dieną.

Muzika: Patinka ne tiek atskiros grupės, kiek atskiri jų kūriniai. Mėgstama muzika ta, kurioje yra pakankamai aiški melodija. Nemėgstu apsimestinių dainų, kuriuose dainuojama tema... “tu mane palikai”, “aš tave mylėjau”, “aš tau viską atiduosiu” - kas, paprastai, yra melas, kuris paaiškėtų, kai tik realiai pareikalautum iš tokio viešai seilėmis trykštančio individo gyvybės ar kokio inksto :). Dažniausiai renkuosi muziką, kurioje išviso niekas nedainuoja. Jean Michel Jare, Vangelis, Mike Oldfield, Enya, Didier Marouani, Koto, Engima ir panašiai:

 Chris Rea - The Road To Hell
 Jacob Shay - Dogs Of Awe
 Gavin Greenaway - Global Empire
 Acidica - Una Furtiva Lagrima
 Alan Parsons Project - Apollo
 Armand Amar - Home P3
 Cusco - Legend In The Redwoods
 Janelle Robertson - Four Winds Blow
 Peter Gabriel - While The Earth Sleeps
 E.S. Posthumus - Nineveh
 Enya - Caribbean Blue
 Genesis - Land Of Confusion
 Globus Music - Europa Instrumental
 Hans Zimmer - Crimson Tide Theme
 Hans Zimmer - Up Is Down
 Hans Zimmer - Zoosters Breakout
 Israel Kamakawiwo'ole - Over the Rainbow
 Jack Wall & Sam Hulick - Mass Effect Theme
 Jan Hammer - Brave New World
 Jean Michel Jarre - Aero
 Jean Michel Jarre - Chronologie Part 6
 Jo Blankenburg - Illumielle
 John Powel - Victory Quest
 Jon Hopkins - Monsters OST
 Draft Punk - The Grid
 Draft Punk - The Son of Flynn
 Koto - Tender Force
 Lemon Joy - Prekrasnoje Dalioko
 Lexx - The Lexx Escape
 LukHash - Stand Alone
 Marcello De Francisci - The Benedictine
 Man With No Name - Azymyth
 Mark John Petrie - Reach For The Stars
 Michal Cielecki - Bulletstorm Theme
 Mike Oldfield - Introduction
 Mike Oldfield - Let There Be Light
 Music Instructor - Super Sonic
 MX47 - Techno Galactica
 Nightwish - Sleeping Sun
 Oswin Mackintosh - Above And Afar
 Oswin Mackintosh - Fatal Fantasy
 Paul Mauriat - Alouette
 Rondo Veneziano - Casanova
 Sarah Brightman - Time To Say Goodbye
 Secret Garden - Dawn of a New Century
 Sensation - The Anthem 2003
 Soundcritters - To The Gates of Heaven
 Ramin Djawadi - Game of Thrones
 Steve Jablonsky - Heroic Assault
 Steve Jablonsky - My Name Is Lincoln
 Steve Jablonsky - No Sacrifice No Victory
 Tomoyasu Hotei - Battle Without Honor or Humanity
 Two Steps From Hell - Dragon Rider
 Two Steps From Hell - Magika
 Two Steps From Hell - Protectors of the Earth
 Two Steps From Hell - Undying Love
 Vanessa Mae - Contradanza
 Vangelis - Conquest Of Paradise
 Yanni Hrisomallis - You Only Live Once
 Zero-Project - The Silent Force ir žinoma :)
 Kobzon Iosif - XX Siezd KPSS - I Lenin Takoy Molodoy
 North Korea - Kill All Capitalistic Pigs :)

Lietuvių kalba: supratimas - 100%, kalbėjimas - 100%
Rusų: supratimas - 100%, kalbėjimas 90%
Anglų: supratimas - 80%, kalbėjimas - 60%


Detaliau...

Vieną gūdžią žiemos naktį trenkė žaibas baisiniu kuloku žemei iš dangaus... žemei pažiro dantys, patiško katės nuo aplinkinių stogų ir 1974-12-23 01:45 išvydau kažkokį keistą padarą, laikantį mane už kojos žemyn galva ale skleidžiantį įvairius garsus dar nesuprantama lietuvių kalba. Pamatęs kito tokio paties sutvėrimo galūnėje keistai blizgantį daiktą, besiartinantį prie mano strateginės maisto tiekimo sistemos, pradėjau priešintis ir klykti, kovodamas dėl savo gyvybės, kaip skerdžiama kiaulė. Bet jėgos akivaizdžiai buvo nelygios ir tie keisti padarai mane vis tiek atjungė... trumpiau tariant, diena pirmu įspūdžiu buvo sugadinta.

Vaikų darželis įsiminė mokomaisiais manevrais, kurių metu mus mokė išgyventi socialistinės visuomenės priešų - kapitalistų atakos atveju. Paskelbus oro pavojų visi lėkdavome slėptis į rūsį su maisto atsargomis. Tuomet pirmą kartą labai nusivyliau kapitalistais. Žinoma, ne todėl, kad tie kramtoškininkai neužpuolė ir neatnešė mums kapitalizmo. Man tada ir prie komunizmo buvo labai gerai... midus ten visoks ir ir vynas per barzdą varvėjo. Bet dėl to, kad tie taip ir neparodė jokių ilgai lauktų fejerverkų, krentančios iš dangaus demokratijos smulkiu ir stambiu pavidalu, grybų ten visokių švytinčių, į kuriuos, kaip galvojau, būtų buvę gražu ir įdomu ne tik man, bet ir visiems kitiems pro dujokaukių stiklus ir rūsio langus pasižiūrėti bei pasidžiaugti... kokią bulvę paskui išsikepti ant darželio nuodėgulių.

Mokiausi 35 vidurinėje. Ach... tie mieli vaikystės prisiminimai... daužanti mokiniams per makaules su klasės žurnalu ar tiesiai į lentą vokiečių kalbos mokytoja ir kartais kylantys internacionaliniai konfliktai per pertraukas tarp besimokančių anglų ir vokiečių kalbas. Gerai pamenu ir kultūrinius-pažintinius “turto nacionalizavimo” seminarus visai prie pat milicijos pastato. Kilnių ketinimų paskatinti ir norėdami pademonstruoti teigiamus socialistinio nacionalizavimo privalumus bei pagrinidnius prinicpus, mums juos maloniai organizuodavo šalia esančios rusų mokyklos vyresniųjų klasių moksleiviai. Paprastai šie renginiai kainuodavo visas pinigines kišenių sankaupas tiems, kas nepastebėdavo greitai besiartinančių seminaro vedėjų ir nespėdavo pabėgti.

Nuo 5 klasės, tikriausiai, pastebėjus mano polinkį čiulpti dažus nuo teptukų ir laižyti juos ir indelių, buvau pasiųstas į Vilniaus M.K.Čiurlionio meno mokyklą. Gali būti, kad mokytojai tiesiog norėjo išskirti mane su broliu, neapsikentę mūsų indėlio į chaoso kūrimą mokyklos teritorijoje... kažkaip nepaklausiau apie tai, kai buvo proga.

Mokykliniu laikotarpiu buvau didis NSO, kuriais skraidydavo tarpgalaktinės substancijos su hiperboloidiniais blasteriais, grobdavo žmones ir statydavo jiems į užpakalius zondus, garbintojas. Be fantastikos taip pat įsitraukiau į religinius ir kitus panašius skaitalus. Kaip kažkada sakė Konfucijus: “Atšliaužiantys pavasarį grėbliai susirenka iš vėjo pingvinus ir kartu su kibirais išskrenda į šiaurę”... ar kažkaip panašiai... tuo ir pradėjau vadovautis.

Galiausiai, po ilgo žmogienos bei jos kūrybinio potencialo studijavimo tapau ateistu. “Dievas” tapo iš medžio išlipusios beždžionės fantazija, kuri suteikia “atsakymo” iliuziją ir autoritetingą užnugarį, blefo pavidalu, prieš kitą makaką. “Ufonautai” virto hipoteze iki pirmojo kontakto. Pastebėjau, kad kuo labiau išsivysčiusi visuomenė, tuo ji humaniškesnė - todėl, reikia tikėtis, kad pirmo kontakto metu pilkos būtybės su išsprogusiomis akimis mūsų nesuvalgys.

Nesutarimus pirmiausia sprendžiu logišku bendravimu - kalba, kurią supranta beveik visi - net ir nemokantys ja kalbėti. Nepatinka, kai žmonės siekia tikslo prievarta ar apgaule. Pasaulis, kurį kuriame savo poelgiais, atsilygins tuo pačiu jei ne mums, tai mūsų vaikams bei artimiesiems. Meluodami ir klaidindami siekia tikslo dažniausiai kvailiai, kuriems neužtenka smegenų to padaryti su taip ir neatrastos ar ne jų pusėje esančios tiesos pagalba.

Kurį laiką dirbau sienų tapybos restauratoriumi. Esu dėkingas žmonėms, padėjusiems mokytis restauravimo technikos.

Buvau trumpam įstojęs į Vilniaus Dailės Akademiją. M.K.Čiurlionio meno mokykla ir Vilniaus Dailės Akademija yra puikios meninikų ugdymo įstaigos. Vis tik, labiausiai jose abiejose man trūko racionlaus konkretumo. Menininkams kartais sunkiai sekasi paaiškinti ką ir kodėl sukūrė. Laikausi pozicijos, kad sunku su savo kūryba ką nors pasakyti kitiems ir tikėtis kitų supratimo, jeigu nesupranti ir negali paaiškinti net pats savęs. Nepritariu pozicijai, kad “tikras” menas yra nepopuliarus, nes visuomenė, neva, apie tai nieko nesupranta. Tai atskomybės už kūrinio aiškumą ir sugebėjimą perduoti savo mintis kitiems permetimas nuo kūrėjo ant žmonių. Noras, kad tavo idėjas lengvai ir teisingai suprastų kuo daugiau žmonių, nėra bedvasis padlaižiavimas daugumai ir komercinio blogio apraiška. Ne visi moka profesionaliai paišyti - žmonės gyvenime turi kitų užsiėmimų ir specializuojasi, bet vertinti, bendrai paėmus, sugeba. Nėra reikalo komplikuoti paprastus dalykus, bandant atrodyti protingesniu, vietoje to, kad sudėtingus paaiškinti paprastai ir aiškiai. Labiau gerbiau savo kūrinius turguje pardavinėjančius menininkus ir mokytojus, nei galvojančius, kad menininkui tai žemas lygis ir "tikras" menas ir menininkai operuoja tik "aukštomis", ne "materialiomis" materijomis. Dailės akademija, kaip ir mokykla, turėjo savo gana griežtas taisykles ir apribojimus, į kuriuos privalėjai įsisprausti... pvz. kiek ir kaip per nustatytą laiką turi padengti drobę ar popierių – laikas dažnai diktavo grubų, eskizinį stilių, o mane labiau traukė fotografinis tikslumas ir detalės, kam reikia laiko. Piešime to mokė, bet kitose srityse trūko. Meno kūrimo technikoje galėjo būti daugiau įdomiai ir paprastai pateiktos mokslinės pusės ir eksperimentų, kaip pvz. tai daroma dokumetiniame filme „Tim's Vermeer”. Man sunku susitaikyti su įsakymais ir mokymais, kuriems nepritariu ir neturiu teisės derėtis dėl proceso. Mokykloje mokytojai man palaipsniui leido vis labiau atsiriboti nuo taisyklių ir suteikė laisvės, už ką esu jiems dėkingas. Pradėti akademijoje vėl viską nuo nulio... jau nesinorėjo. Dėl viso to palikau Vilniaus Dailės Akademiją ir pasukau savarankiškai į kompiuterinę grafiką. Nutariau racionaliai atsirinkinėti man reikalingas gyvenime žinias savarankiškai. Žinau savo poreikius ir ko noriu iš pasaulio, ką noriu duoti jam ir ką paimti mainais. Pasaulio informacija prieinama kiekvienam. Reikia tik noro tobulėti ir sugebėjimo ją pasiekti. Atsisakiau mokymo įstaigos ir mokytojų, kaip pagalbininkų, prižiūrėtojų ir tarpininkų tarp mokinio ir informacijos. Nutariau griūti ir keltis... bet pats :). Bet kokiu atveju, esu dėkingas visiems mane mokiusiems mokytojams, ypatingai suteikusiems kūrybinę laisvę. Nelengva tai profesija ir labai dažnai per mažai vertinama atsižvelgiant į tai, kokią didelę įtaką daro žmonijos ateičiai.

Esu laisvamanis, ateistas. Suplanuotu kažkieno iš “aukščiau” likimu netikiu, zodiako ženklais irgi. Žinoma, kai kelią perbėga juoda katė, pagalvoju, kad vieną dieną gali atsitikti nelaimė - kas nors ją pervažiuos ir tikiuosi, kad tai bus vienaragis pasikinkęs tris bebrus.

Nemėgstu daryti tai, kas nepatinka. Nemėgstu žmonių, kurie žemina ir kritikuoja, patys nieko nesukūrę nei vienoje srityje. Svetimoms klaidoms, jeigu jos daromos nenorint kitam piktybiškai pakenkti, esu atlaidus ir laikui bėgant darausi vis atlaidesnis viskam - vis tiek visi mirsime :). Stebint svetimas klaidas galima mokytis, nestatant savęs paties į nepatogią padėti. Kas kartais būtų neišvengiama, jeigu neturėtumėme galimybės stebėti, kaip anksčiau už mus į nepatogią situaciją pakliūna kažkas kitas. Visiškai neklysta tik tie, kurie nieko nedaro.

Augdamas perskaičiau kalnus pasaulio pasakų apie gėrio ir blogio tarpusavio muštynes. Iš jų susidariau įspūdį, kad gėrio sukeltos žudynės, naikinant jam nepritariančius, neretai vertinamos gerai... nes išlikęs laimėtojas, rašydamas istoriją ateities kartoms, beveik visada mėgsta apsiskelbti gėriu, oponentą priskirdamas blogio kategorijai. Ir dar, kad nuo tokio gėrio ne visi yra apsaugoti. Netgi nemirtingasis baletmeisteris Kaščėjus (nenorėdamas būti blogu šokėju, dėl ko nesinešiojo gyvybės kartu su savimi) gavo galą nelygioje kovoje. Pasibaigus pasakoms perėjau prie fantastikos. Vertinu bet kokias fantazijos ir išradingumo apraiškas. Žaviuosi, kai mano vaikystėje skaitytų knygų turinys šiandien pagaliau tampa realybe. “Fantasy” knygas nelabai mėgau... gal tokios pasitaikė. Dažnai ten, kur baigdavosi autoriaus logiška fantazija, prasidėdavo nemotyvuota “mistika” be ryšio. Netgi fantastikoje ir fantazijose man turi būti šiek tiek logikos. Žinoma, teko susidurti ir su patikusia “Fantasy”.

Knygas pakeitė Internetas ir programų aprašymai. Studijuoti programas teikė daugiau malonumo nei vargino. Nuo ryto iki vakaro mokiausi 3D Studio MAX, Adobe Photoshop, Front Page, Macromedia Flash, Corel Draw ir dar daug kitų programų. Vienu metu netgi bandžiau eksperimentuoti su garsais.  Eksperimentas1 ir  Eksperimentas2 - profesionalūs muzikantai mane iškarto pribaigtų su plyta, kad nesikankinčiau, bet negalėjau susivaldyti :).

Jeigu išgyvenote po perklausos, galime tęsti toliau. Gaila, kad profesionaliai neįmanoma išmokti visko, kas egzistuoja pasaulyje ir dažniausiai tenka rinktis, specializuotis. Pomėgis aprėpti viską labai stiprus, todėl įvairiausių idėjų pilnas stalčius. Tos idėjos, lyg maloni smegenų mankšta. Kai po kiek laiko kuri nors iš jų sėkmingai pasirodo kurioje nors pasaulio vietoje supranti, jog panašiai mąstančių žmonių yra ir daugiau bei dar neatsilieki nuo gyvenimo tempo.

Jaučiuosi puikiai bendraudamas su teigiamai pamišusiais dėl kokio nors savo siekio žmonėmis, nebijančiais laisvai kalbėti ir fantazuoti, nekreipiančiais dėmesio į tai, jog gali pasirodyti kvailais prieš tuos, kurie kiekvieną nukrypimą nuo normos laiko nerimtu ir nepriimtinu. Patinka žmonės nepraradę sugebėjimo laisvai kurti ir fantazuoti. Mėgstu, kai susirenka kūrybinga kompanija ir nestandartinių juokų fone prasideda, atrodytų, absurdiški pokalbiai.

Merginos (nors tai taikoma visiems žmonėms) patinka paprastos, atviros, sąžiningos, nebijančios suklysti, kai juokauja, - humorui irgi reikia daug praktikos, kuri be neigiamos neapsieina, kaip ir kiekviena kita sritis :), mėgstančios loginį mąstymą, nebijančios žaisti fantazijos smėlio dėžėje ir aiškiai skiriančios pasakas nuo realybės... kad nepasikylstų savo ir svetimoje kūryboje. Nevaidinančios “paslaptingų” ir “subtilių” asmenybių, kurias kiti turi suprasti be žodžių. Nekalbančios mįslėmis ir užuominomis, bet darančios tai aiškiai ir nedviprasmiškai, kiek sugeba. Būti suprastu ir suprasti kitą - ne taip jau ir blogai. Nėra reikalo papildomai komplikuoti tarpusavio santykius paslaptimis ir manipuliacijomis vienas kitu - tam užtenka išorinio pasaulio mįslių, problemų, niekšų ir neatsakytų klausimų. Besilaikančios moralės normų ne iš baimės prieš įstatymus ar “dievus”, o iš savo glaudaus asmeninio ryšio su visuomene ir poveikio jai suvokimo. Galinčios kartais paaukoti ir dalį asmeninės naudos, jeigu tai gali padėti visai visuomenei. Vaisingumas į “būtinų” dalykų sąrašą merginoms neįeina – vaikai nėra blogai, bet tai ne esminis komponentas prasmingam, doram ir naudingam visuomenei gyvenimui su kažkuo nugyventi. Jeigu manai, kad esi panaši į mane savo pasaulėžiūra ir amžiumi - gali pasitikrinti, ar mes suderinami ir jeigu taip - parašyti :).

Kadangi visas religijas laikau “išrinktųjų” pasipelnymo šaltiniu iš mažiau mąstančių, mielai padedu joms išnykti. Vienas iš tokių laisvamaniškų projektų satan.lt (religijos.lt) lietuviškai arba infidels.eu angliškai. Juose bandomi išdėstyti sektų / religijų egzistavimo motyvai. Su cinišku humoru pažvelgiama į kai kurias “Dangiškas vertybes”. Kadangi esu bedievis, savaime suprantama... garbinu Leniną, Staliną, Marksą, Engelsą, Kim-Jong Ilą ir jų vykdytą politiką. Dėl kilnios idėjos visada galima užversti kelis milijonus. Turiu kiekvienam pasistatęs po didelį altorių rūsyje. Meldžiuosi ir Šėtonui. Jo garbei naktimis žudau dievobaimingas bobutes ir kūdikius su katėmis, daužydamas juos maišuose į medžius Vilniaus parkuose. Žinoma, tam pirma tenka apsiryti įvairiais narkotikais su specialiais kariniais preparatais “Phazon” ir “DC2” bei susistumti didelę dozę heroino. Tuo apsirūpinau tiesiai iš KGB slapto sandėlio dar 1987 metais, kai ten dirbau. Gerai, kad tada pagalvojau, nes VSD dabar visa tai pardavinėja jau rinkos kainomis. O “DC2” be VSD vadovybės sutikimo net negausi, nors savo darbuotojams valgykloje šį preparatą jie pila slapta į maistą nemokamai. Dėl to vėliau, per sausio 13, kai sėdėjau tanke, niekaip nesupratau... po aukojimo nakties narkotikai dar nebuvo pilnai išsisklaidę, ko čia visi laksto pasimetę ir rankomis mosuoja. Galvojau, kad nori kartu su manimi pasivažinėti. Bet kas gi juos įleis į tanką su granatomis ir narkotikais. Mes su Vasia ir Badžimbekovu nutarėme nerizikuoti. Manau, kad tiksliai aprašiau savo bedievišką kasdienybę.

Žmogus ir jo laisvės yra aukščiau visko, jeigu jos neriboja kito žmogaus laisvių. Todėl manau, kad žmogus turi teisę siūlyti savo sugebėjimus ir galimybes visam Pasauliui, neapribojant jo veiklos ir judėjimo laisvės viena valstybe. Tikiuosi, kad po kokių 10 000 metų Žemėje nebus valstybinių sienų ir trumparegiško susipriešinimo tautiniu pagrindu, koks tarp žmonių yra dabar.

Normal Busy Working Help Link Resize H Resize V

Jocys.com

Kaip buvo išgelbėtas pasaulis

Kaip buvo išgelbėtas pasaulis ( How I saved the world from my evil brother :)

Ilgai tamsos jėgos kaupė jėgas, kad susidoroti su gėriu. Bet pasaulis liko gyvas, nes gėris pergalingai nužudė blogį. Čia galite susipažinti su trumpa istorija apie tai, Kaip aš - VJocys išgelbėjau pasaulį nuo demono - EJocio. Nacionalinis Lietuvos Respublikos Istorinis archyvas / Tikslesnės informacijos kreiptis į VSD archyvus.

Mano brolis Bruce Jocys Lee ilgai kočiojosi prieš pasikėsindamas mane nužudyti.

Po 5 kaimiečių galvų suskaldymo,
paprašiusių padėti įkelti bulvių maišą į priekabą.

Po intensyvių ir alinančių treniruočių jis
laisvai padarydavo 1 prisitraukimą.

Ilgus metus kartu su Mao-Dzedungo sektos lyderiu Dzheki Chainiku-Ignacijumi jis planavo, kaip bezdalų atakos pagalba užgrobus Lietuvą, o paskui ir visą pasaulį.

Strateginio plano "Mirtis Lietuvai" aptarimas. Daug puikių idėjų planui
pateikė Vytautas Lanzbergis įtikintas, jog jis vadinasi "Mirtis Rusijai".

Magas Vajėzus (6 lygio Dievo Aurigarijaus atstovas žemėje) ir aš (4 čakromis apdovanotas šamanas) magiškų žodžių ir deginamų aukų pagalba kiekvieną savaitgalį stengėmės išvaryti Tamsos Jėgas iš EJocio.

Ritualo metu: Magas Vajėzus ir Šamanas Vjocys

Tuo pat metu EJocys savo vizijose išvysdavo didelį
kaulą, trumpam atitraukiantį jį nuo tamsių minčių.

Pagaliau brolis pabandė mane nusiųsti pas Alachą. Ale ne veltui mano rankose iš kažkur materializavosi kirvis. Valdomas tvirtos rankos, dar tarybinėje armijoje išugdytos kovoti už gėrį prievartaujant bobutes prie Stalingrado, jis atmušė niekadėjo ataką.

Pirmas ir paskutinis bandymas
mane nusmeigti lietuvių liaudies instrumentu.

Po brolio nužudymo mane ilgai graužė sielvartas.

Tik darbas gelbėdavo mane ir padėdavo negalvoti apie praeitį.

Bet netrukus aš susiradau naujų draugų.

Aš ir kaimyno "Zofilė" ilgai stengėmės atgavinti žemėje Kentaurų rūšį.
Deja, vienintelį pavykusį egzempliorių užmušė veterinaras Zigmas.

O dar vėliau su manimi pradėjo draugauti ir normalūs žmonės.

Vietos vikaras - Ignacijus.

Taip ir išgelbėjau pasaulį nuo savo kavarno brolio EJocio.

Jocys.com